Vos tik išėjas laukan akimirkai sustoja apsičiupinėdamas.Nes gi dažniausiai būna, kad jau ruošiasi kur nors važiuoti ir raktus namuose palieka.Bet apčiuopęs jos gilioje savo džinsų kišenėje tik lengviau atsikvėpia.Ištraukęs jos nuspaudžia automobilio atrakinimo mygtuką, o jam atsirakinus šis lėtu žingsniu prieina prie keleivio pusės durelių, bei atidaro jas Milai.Pasirodo pas vyrą vis dar išlikę kažkiek džentelmeniškumo.Na turbūt pagal savo amžių vis dar gyvena ir nepasiduoda šiuolaikinės kartos teikiamai įtakai.Šis visuomet gerbė savo žmoną ne tik viešumoje, bet ir namuose, kitaip turbūt ir būti negalėjo..Galiausiai jai įsėdus į mašiną šis užveria dureles bei priėjas savo pusę tai pat atsisėda.-Kada žadi grįžti?-besisekdamas diržą dar nusižiovauja, kažkoks neišsimiegojas šiandien.Neįsivaizduoja, kaip reikės atkentėti dieną darbe.Nes va kartais būna, kaip visiškai nesinori niekur kojos kelti iš namų nu nors nusišauk.Dar atlošęs galvą į minkštą kėdės atlošą giliai įkvėpia oro, o tuomet galiausiai užvedęs varikį ir dėl fono pajungęs muziką išsuka iš kiemo.