Ypatingai sparčiu žingsniu įkaukšėjusi į virtuvę, nesižvalgydama Mila drėbė maišus su rankine ant stalo. Kitą kartą tikrai pasiims Braydeną kartu, kad tas bent jau maišus panešiotų, o tokiais tempais moteris greitai trūkį gaus ir jokio romano nebeišleis.
-Davai viską iškraustot ir sudedat į šaldytuvą ir spinteles,- sukomandavo ir pagaliau pakėlė akis nužvelgdama virtuvėje esančius šeimos narius. Aišku, kiek nustebo pamačiusi čia besisukiojančią Norą, tačiau ją dar labiau nustebino tai, ką ji darė, o ta nuostaba puikiai matėsi mamos veide. Šiuose namuose nuolat buvo valgomas greitas maistas, o geriausiu atveju virtuvėje sukosi pati Mila, todėl matyti dukrą gaminančią net ir paprasčiausius blynus buvo itin keista. –Nora ir Madison gamina maistą? Kažkas naujo. Norėsiu ir aš paragauti, tik nepamirštat baigusios sutvarkyti virtuvės,- plačiai nusišypsojo tarsi sakydama, kad nori pamatyti, kas iš to išeis, ir ilgai neužsistovėjusi išmetė rankose laikomą tuščią kavos puodelį į šiukšlinę. Tuomet pradėjusi atsiseginėti basučių dirželius, kreivai pažiūrėjo į namų blondinę, pastebėjusi, kad ne ji viena po kambarį sumąstė pasivaikščioti su batais. Vis dėlto kol kas nieko nesakė, gal pati susipras ir nusiaus, pamačiusi, kaip tai padaro Mila.

Įsivartęs pro virtuvės duris Sebastianas akimirkai sustingo ir mąsliai nužvelgė visus susirinkusius virtuvėje. Mila, Brayden, Madison ir kas keisčiausia Nora. Betrūko Sarah ir Elijah, kad vaikinas pamanytų, jog šiandien Kalėdos. Na ar padėkos diena. Žodžiu šventė. Galiausiai atsipeikėjęs jis nusiėmė kuprinę nuo pečių ir pasidėjo ant grindų šalia kojų.
-Čia gal kokį giminės susibūrimą organizavot? Na tokiu atveju reikėjo pranešt ir man, ir Sarai su Eliju,-pabando susiraukti, tačiau nelabai pavyksta, nes veidą papuošia nesutramdoma šypsena. Ir nežinia dėl kokios priežasties užėjo noras jam čia šypsotis - ar dėl kebabo rankose ar dėl netikėto Ramos šeimos ''susirinkimo''- nes juk kalbėjo visiškai rimtai. Perbraukęs pirštais per plaukus, Sebastian nužvelgia Mila, susivėlusį Brayden, ką tik pabudusią Madison ir kaip visada nepriekaištingai atrodančią Nora. Nors ji ir ankstokai atsiskyrė nuo šeimos ir šiaip nebuvo per daug bendraujanti, tačiau Seb vistiek rasdavo būdų kaip praleisti su ja daugiau laiko ir panašiai. Kadangi buvo už ją vyresnis tai dažnai nusivesdavo į kokį vakarėlį ar šiaip pasiimdavo į kokią išvyką su kompanija.

-Lyg ir beveik visi čia gyvenam,- pasakiusi gūžtelėjo pečiais, nes ją mažiausiai stebino tokia šeimos narių gausa, kai jau nuo mažens aplink zujo tarsi koks milijonas vaikų, kurie ir iki šiol nedavė ramybės. Nors, negalėjo meluoti, vaikams užaugus Mila galėjo sau ir rašymui skirti vis daugiau laiko. Visiškai nusiavusi batus ir numetusi juos į šoną, pastebėjo ne tik tai, kad Nora nekreipė dėmesio į jos žvilgsnį, bet ir tai, kad nei vienas vis dar neiškraustė šviežių pirkinių, o moters gerumas nebuvo bekraštis, todėl rimtai dar kartą visus nužvelgė, įskaitant ir ką tik pasirodžiusį Sebastianą.
-Sakiau, pirmiausia iškraustom maišus, nes ne tik jūsų ledai bus ištirpę, bet ir pinigų nebegausit,- imdamasi iš spintelės lėkštę įsakmiai tarė visiems dykaduoniams ir, įsidėjusi porą blynų į lėkštę, su maistu atsisėdo prie stalo. –Beje, Nora, niekas nesikeičia ir su batais po kambarius nevaikštom, o, Sebastianai, būk geras ir man palik pusę kebabo,- žvilgtelėjusi į vyresniąją dukterį, jau su šypsena paprašė sūnėno, kurį laikė tikru sūnumi, tuo tarpu ant blynų pildamasi Madison išimto sirupo.

Kimšdama į skrandį tikrai skanius blynus, Mila trumpam užtilo ir nebevarstė savo vaikų ir vyro tiriamu žvilgsniu. Šiuo metu džiaugėsi savo daugiamečiu darbu, kuris pagaliau davė rezultatų ir rodė, kad tikrai neblogus vaikus išaugino, nepaisant visiems pasitaikančių problemėlių. Tik išgirdusi Noros atmazus baigė kramtyti, ką turėjo burnoje, ir pakėlė į ją akis.
-Blynai tikrai skanūs, gal ir neblogai tau vienai pagyvent. O dėl ūgio, visi čia jį žino ir nėra jokių bachūrų, prieš kuriuos galėtum pasimaivyti. Ir nereikėjo rūkyt, gal būtum užaugusi,- pagyrusi dukterį, netruko ir papriekaištauti, bet greitai vėl kimšo blynus, kol netgi springtelėjo išgirdusi apie pamestą kreditinę. -Čia ta, kur šiukšlinėje buvo? Maniau, jau nebegalioja... Eik ieškot, jei tėvas šiukšlių lauk neišnešė,- rimtai išsigandusi pažvelgė į Norą, o pati atsistojo nueiti pasiimti stiklinės. Vis dėlto dukra pati tegul srėbia prisivirtą košę, o ji grįžusi prie stalo iš maišo išsitraukė ananasų sulčių, kuriomis prisipildė stiklinę ir atsigėrė.

Stebėdamas visus valgant blynus Sebastianas sau laimingai stovėjo rankose laikydamas kebabą. Aišku gal Noros blynai ir buvo skanūs, tačiau juk kebabas daug geriau, tad netrukus kai Mila ir Nora paprašė jo atsikasti ar bent palikti vaikinas tik susiraukė. Nelabai jis norėjo tą kebabą atiduot, bet neturėjo ko rinktis, Milai ir taip buvo ir bus visą gyvenimą skolingas, na o Nora.. Nora yra Nora. Patempęs lūpą ir liūdnomis akimis padavė pusseserei kebabą, jog atsikastų, o tada kas liko įteikė tetai. Likęs be gyvenimo meilės Seb nuėjo prie šaldytuvo ir išsitraukė pakelį apelsinų sulčių. Bent jau jų niekas turėtų neprašyti. Ir tai dėl to nebuvo visiškai tikras.
-Aš išmečiau šiukšles prieš išeidamas,-gūžtelėjo ir gurkštelėjo apelsinų sulčių. Buvo visiškai ramus, kadangi tos dalies apie kreditinę neišgirdo - per daug intensyviai valgė. -O kam jos reikalingos?-prisimerkė ir atsirėmė į palangę.

Kelis kartus tankiai sumirksėjęs ir pasimetęs Sebas žvilgteli į Brayden. Nesuprato vaikas kame čia diela, jog jis dabar po konteinerius turės raustis, juk nieko nepadarė, tik šiukšles išnešė. Bet išgirdęs apie kreditine, savo nebloga makaule greit viską suvokė.
-Ar aš kaltas, jog Nora savo kreditines šiukšlių dėžėj laiko,-gūžtelėjo. Jei jau kas rausis tai tik Nora. Na arba jie kartu, priklauso nuo to kaip smarkiai užrėks Mila su Brayden. Ramiai gurkšnodamas apelsinų sultis vaikis žvilgtelėjo į šviesiaplaukę pusseserę, kurios įtūžio sulaukti dabar tikėjosi. Žinoma vaikinas turėtų būti kovinėj parengti, tačiau jau yra matęs kaip Ramosų mergaitė mušasi ir dėl to nė kiek nesijaudino. Be to labiau tikėjosi būti aprėktas nei sumuštas, tad galvoje jau galvojo kuo geresnius atkirčius į jau gerai žinomus Noros stūmimus. Nors galvot nieko ir nereikėjo, tiesiog teko prisimint. Sebastian jau buvo pasiruošęs tokioms situacijoms, juk ne vien šiai merginai tenka atsikirtinėt.

Pirmą kartą užsikišusi su blynais, šį kartą tai padarė su iš Sebastiano gautu kebabu. Valgydama dideliais kąsniais nedidelį gabaliuką ir nuolat valydamasi lūpas, ant kurių vis likdavo padažo, moteris dar labiau išplėtė savo akis, vos išgirdusi, kad šiukšlės jau išneštos. Bet galima dėkoti Dievui, kad pagaliau į šeimyninius pašnekesius nusprendė įsiterpti ir Braydenas, o Mila galėjo toliau baiginėti kebabą. Nors ir negalėjo pakęsti vaikų tinginystės ir neatsakingo elgesio, vis dėlto labai nemėgo bartis, todėl turėdama galimybę perleisdavo šią pareigą vyrui. Tegul aiškinasi, o ji pabus šeimos gerietė. Gaila, kad taip buvo galima norėti, bet ne visuomet išeina taip, kaip norisi. Kaip ir dabar, besiklausant Sebo pasiteisinimų ir galint tik tikėtis Noros isterijos.
-Girdėjot, ką tėtis pasakė. O aiškinkitės abu, kaip tuos pinigus atgausit, tik nesipešat čia, o einat tiesiai į lauką prie konteinerio,- vos baigusi kebabą, pritarė Braydenui nešdama folijos ir popieriaus likučius į šiukšlinę, o grįžusi išgėrė įsipiltas sultis iki dugno. –Iš mano pusės irgi jokių pinigų negausit. Viską mamai pačiai daryt reikia,- purtydama galvą pradėjo burbėti ir atsiduso, kai į jos pastabas dėl pirkinių iškraustymo niekas taip ir nereagavo, todėl teko tuo užsiimti pačiai. Ką ir pradėjo daryti, pirmiausia kiaušinius ir pieną nešdama į šaldytuvą.