Nebekreipdama didelio dėmesio į Norą su Sebastianu, kurių auklėjimą šiam kartui visiškai perleido Braydenui, toliau dėliojo pirkinius į lentynas, tik nusišypsojusi prie jos prisidėjusiai jaunėlei. Tokia pačia nuoširdžia šypsena apdovanojo ir namų blondinę, kai šioji pareiškė grįžtanti namo. Kad ir kaip norėtųsi ramybės, vaikus paleisti kur kas sunkiau nei atrodo, todėl jų grįžimas nei nesvarstant teikė džiaugsmą. Tuo tarpu Madison paklausus apie ledus, moteris grįžo prie belikusio vieno pustuščio maišo.
-Tikrai nupirkau, geriau paieškok,- pasakė pati pradėjusi knistis maiše, kol iš pačio dugno ištraukė dvi dideles bananinių/šokoladinių ir braškinių/vanilinių ledų dėžes. –Va, prašom,- įkišo dukrai į rankas abi ledų dėžes ir, baigusi kraustyti visus pirkinius, įdėjo tuščius maišus į spintelę. Tuomet dar įdėjusi savo nešvarius indus į indaplovę, nuėjo prie vyro, kuriam uždėjusi rankas ant pečių šiek tiek pasviro į priekį. –Klausyk, mielasis, kada šiandien grįši? Gal dukters grįžimo namo proga, o ir šiaip, pagaminsi vakarienei mums ko nors įmantraus?- greičiau pasiūliusi nei paklaususi nusišypsojo šiandien turėdama ypatingai gerą apetitą ir jau apgalvojusi visą dieną, net jei dabar jau ir buvo soti. Galų gale žinojo, kad niekas šiuose namuose neatsisakys tėvo šedevrų.

Atsidusęs ir susiraukęs lyg suvalgęs citriną Sebastianas pasidėjo sulčių pakelį. Ką gi liko ne tik apibartas, bet dar teks ir šiukšlių konteinerį raustis, o kur dar Noros kerštas. Ech prisidirbo vaikis per savo gerumą. Juk ne jam žinot buvo, jog tame šiukšlių maišelį kreditinė buvo. Argi dabar vaikas kaltas, jog norėjo gerą darbą padaryt. Nerasi teisybės šiame pasauly. Vis dar susiraukęs Seb vėl grįžo į pirmykštę stovėjimo vietą - prie durų, ir pakėlė kuprinę kuo grindų. Joje žinoma buvo daug saldumynų, tad jei jau jo pusseserė keršys, reikia imtis saugos priemonių ir kuprinę nešiotis su savimi na arba kur nors gerai paslėpti. Vis dėl to šviesiaplaukė retai kur išeidavo iš savo kambario, tad Sebastianas turėjo pranašumą - geriau pažinojo namą, tad paslėpti maistą jam neturėtų kilti rūpesčių ir problemų. Stebėdamas valgyti baigiančią Madison, Seb suprato, jog ir jis nori paragaut tų ''nuostabiųjų'' Noros blynų, kurie kaip matosi buvo skanūs ir Brayden ir Milai. Na kadangi nei vienas iš jų dar nepakratė kojų, tad reiškias juos valgyti buvo galima. Priėjęs prie stalo ant kurio buvo padėta lėkštė su tais blynais, vaikinas atsargiai vieną paėma ir atidžiai apžiūri. Tada atsikandęs akimirką susimąsto. Panašiai kaip degustuoti vyną, na šiuo blyną. Supratęs, jog tą keptą tešlą vis dėl to galima valgyti Ramos susikiša jį į burną ir vis dar kramtydamas, pilna burna atsisuka į Nora:
-Ko stovi, gražuole, aukis tas savo platformas eisim raustis po konteinerį,-gana linksmai pasako, tarsi tuo džiaugtųsi, nors net neabejoja, jog tai jis vienas jame rausis, o jo gražioji pusseserė stovės šalia ir nurodinės.

Sara žingsniavo virtuvės link, savo telefono iš rankų nepaleisdama, juk anas, kaip ir antras tamsiaplaukės gyvenimas, o juk dar viltingai tikėjosi, kad slenderis greit atsisiųs, bent ką veikt turės, nes akivaizdu, kad sena minecrafto versija Sarai gerokai pabodus buvo, reikėjo kažko naujo. Įžengusi į virtuvę mergina net neskubėjo pakelt galvos, o ir pakėlus galvą akimis susiradus Maddison ir nežymiai nužvelgdama šeimą esančia virtuvėje, šyptelėjo akis nuleisdama į mobilųjį.
- labas rytas, diena, vakaras, - išvardinus visas galimybes, kadangi nelabai nutuokė, kas per para dabar, pasisveikino, gana greitai atsirasdama šalia Maddison, dar pakeliui didelį šaukštą pasiimdama, bei pravėrus dar vieną šalia sesers ant stalo gulėjusią ledų dėžutę mergina pakabino rausvos spalvos ledų su šaukštu, įsidėdama ledus į burną, bei leisdama jiems tirpti, užrakindama, bei padėdama mobilųjį ant stalo.

Kone kartu su Braydenu Mila pažvelgė į sieninį laikrodį, tik tikslas buvo kitoks. Moteris skaičiavo, kiek laiko turės pasimėgauti masažo malonumais ir grįžti namo tiesiai ant karštos vakarienės, dėl kurios buvo tikra dar prieš vyrui garsiai sutinkant su pasiūlymu. Juk anksčiau ar vėliau sugebėdavo paveikti mylimąjį beveik visais klausimais.
-Žinojau, kad sutiksi. Kad ir kokie čia visi šefai, galės vakare pasimokyti iš tavęs,- nusišypsojusi dar labiau pasilenkė ir greitai pakštelėjo Braydenui į lūpas, kartu per jį ištiesdama ranką ir nuo stalo paimdama tuščią puodelį. Puikiai suprato, kad tėvų seilėjimasis vaikams gali būti nelabai malonus, netrukus atsitiesė ir apėjusi aplink stalą nunešė puodelį į indaplovę. Dar nužvelgė virtuvė, tikrindama, ar visi pavalgė ir ar nelikę nešvarių indų, lyg ir viskuo patenkinta įjungė indaplovę. –Beje, galėsi važiuodamas pamesti mane iki centro? Su Lawsonų Sara einam į spa, tai pačiai važiuoti nereikėtų. Sveika, Sara. Skanaus,- vienu atokvėpiu spėjusi ir paprašyti, ir pasisveikinti, ir palinkėti, ir apkalbėti dvi skirtingas Saras, mat šiai dvynei uždėjo tikrai populiarų vardą, Mila po visko atrėmė užpakalį į spintelę ir sunėrė rankas po krūtine, nužvelgdama tokią pripildytą virtuvę.

Besimėgaudama, jau gana seniai nevalgytais braškiniais ledais, Sara dar kartelį nežymiai šyptelėjo mamai, tarytum taip padėkodama už jos palinkėtą 'skanaus'.
- hey, sis, - su vis dar esančiu šaukštu burnoj pasakė, nors, tai ir nebuvo patys aiškiausia Saros ištarti žodžiai, tačiau pakankamai aiškus, kad juos bent jau Meddison suprastų. Šiai ėmus pasakot naujausias naujienas Sara net nepajuto, kaip garsiai delnu pliaukštelėjo sau per kaktą, suprunkštama, bei taip stengdamasi nesusijuokti, nors, tai akivaizdu merginai tikrai ne itin gerai sekėsi, - jei tik ji žinotų, kad bereikalo knisis konteinerį ieškodama kortelės be pinigų, - dabar jau kur kas tyliau prunkštelėjus pasakė, - ji mus užmuštų, - pakabindama su šaukštu dar šiek tiek ledų mergina įsidėjo juos į burną su liežuviu juos tirpdydama.

Atidžiai žvelgdamas į pusseserę Sebastianas susikryžiavo rankas ties krūtine. Kaip ir tikėjosi, garbė raustis po šiukšles pirmajam atiteko jam. Ech, sunkus tas vaikinų gyvenimas. O ypač šio vaikio. Vis dėl to kas jau kas, bet Seb po šiukšles nesiraus. Turi jis geresnį planą.
-Kiek pinigų buvo tavo kortelėje?-staiga netikėtai ir ko gero ne visai į temą paklausia ir prisimerkia. Kadangi šiandien gavo algą ir gana nemažą, nors ir dirba barmenu, be to turėjo šiek tiek santaupų, pamanė, jog galėtų atiduot tą sumą Norai ir abu išvengtų kvailo rausimosi po šiukšles. Nors kažkada jau yra kažką panašaus daręs, tik tą kartą buvo viskas kitaip. Jis nesirausė po šiukšles, o su draugais bėgo nuo farų, tad teko pasislėpti šiukšlių konteinerį. Seb dar gerai pamena tą dieną kai grįžo visas smirdantis ir dar kokią gerą valandą neišlindo iš dušo. Tą dieną ir apskritai visą savaitę jis jautėsi toks nešvarus, jog net negalėjo užmigti.

Sulaukusi Braydeno sutikimo, bet jam vis dar smaližiaujant, Mila šiek tiek aptvarkė jau spėtą suneršti virtuvę, tuo pačiu savo gera ir išlavinta klausa klausydamasi vaikų pokalbių nuotrupų. Todėl net šiek tiek krūptelėjo prieš atsisukdama, kai išgirdo jai skirtą vyro klausimą.
-Taip, taip. Aš jau susiruošusi, tik užbėgu pasiimti rankšluosčių ir maudymuko ir galim varyti,- palinksėjo sutikdama ir, metusi šluostę ant spintelės, nuėjo pasiimti į kampą numestų batų. Praėjo kaip tik pro dvynes, kurių pokalbio nuotrupą apie rūkalus ir nugirdo, bet net ir dėl to nepatenkinta veido mimikomis neišsidavė, nes nenorėjo gadinti tokio šeimyniško ryto. Vis dėlto grįžo pro tą pačią stalo pusę ir pasiekusi Madison su Sara pasilenkė į tarpą tarp merginų. –Mergos, stabdykit su rūkymu. Aš suprantu, kad kartais norit prie chebros, bet jokie bernai nemėgsta rūkančių panelių. O jei tėvas sužinos, gerai nesibaigs,- tyliai sušnabždėjo pažvelgusi tai į vieną, tai į kitą lyg sakydama ,,dar pasikalbėsim“ ir kartu spėjo apsimauti batus bei pasičiupusi nuo stalo savo rankinę jau lėkė iš virtuvės. –Gerai, vaikai, iki. Gal dar šiandien susitiksim,- nužvelgusi dar ir Norą su Sebu, atsisveikino ir, prasispraudusi pro tarpduryje stovintį Braydeną, pirmoji paliko virtuvę.

Suprato vaikinas, jog kito pasirinkimo jau nebeturi. Atsidusęs jis užsimetė ant pečių savo brangiąją kuprinę su ''lobiu'' viduje ir prisimerkęs nužvelgė Nora. Ką tik teks raustis po konteinerius. Dabar jau viskas. Nebeišsisuks, kad ir kaip stengtųsi. Ką gi vieną kartą tai jau patyrė. Tačiau tą kartą nebuvo tokios didelės rizikos, jog juos pamatys žmonės. Tiesą sakant tada tas nelabai ir rūpėjo. Be to joks straipsnis apie vaikinus konteinery nepasirodė, tad rodos niekas Seb ir jo draugų nepastebėjo. O štai šiuo atveju vien prie stalo sėdėjo dvi potencialios, kaip vandens lašai panašios, paparacės. Na, o Norai labai jaudintis dėl to nereikėjo. Pusseserė nerimauti galėjo tik dėl kreditinės kvapo, kuris praleidus gerą dieną o gal ne daugiau tarp šiukšlių neturėtų būti pats geriausias. Atidaręs virtuvės duris, jis išdidžiai išėjo pro duris.
-Jei negrįšiu palaidokit mane gražiai,-dar atsisukęs pasakė ir užlipo į viršų pasidėti kuprinės bei apsimauti batų. Netrukus grįžęs jis atidžiai pažvelgė į rodos labai laimingą Norą.
-Eini?-piktu balsu paklausė. Vis dar negalėjo patikėti, jog teks tai daryti.